Kūrybiška mokslo metų pabaiga po šimtametėmis liepomis

Kai jau atrodo, kad visus puikiai pažįsti ir niekas niekuo nebegali nustebinti, reikia tik pabėgti iš kasdienės aplinkos ir pasiūlyti naujų veiklų. O tada jau tik spėk gaudyti ir fiksuoti įsimintinas akimirkas.
Sveikatos ugdymo grupė, bendradarbiaudama su gimnazijos direktore ir mokytojais, besirūpinančiais mokytoju kultūriniu gyvenimu, sutarė palydas į vasaros atostogas organizuoti netradiciškai. Vieta, veiklos ir smulkmenos buvo slepiamos po „9 užraktais“.
Vieta – rašytojo Simono Stanevičiaus sodyba, pasirinkta neatsitiktinai. Pirma, mes esame „stanevičiukai“, antra – netoli, trečia – susėdus po šimtametėmis liepomis kažkur dingsta kasdienės mintys, pasimiršta rūpesčiai, aplanko palaima. O kur dar įdomios veiklos. Po rytinės kavos į svečius atvyko specialistė Asta Kavaliauskienė iš Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Jos sunkiame krepšyje - šiaurietiško ėjimo lazdos. Visi norintieji išmokti teisingo ėjimo, galėjo tai išbandyti praktiškai, o jei ką pamirštume, prisiminti padės dovanoti lankstinukai. Mokėmės ne tik ėjimo technikos, bet ir įvairių kitų pratimų, kuriuos galima atlikti su lazdomis.
Po smagaus pasivaikščiojimo, direktorė pristatė naują viešnią – Kauno Kazio Binkio teatro vadovę Nidą Vitą Žilinskienę. O tada prasidėjo teatras! Gavo daugybę naudingų patarimų, kaip užimti vaikus, kaip juos prakalbinti, kaip motyvuoti įvairiai veiklai, bet svarbiausia, kad visa tai išbandėme praktiškai. Senosios sodybos kiemas prisipildė nuoširdaus juoko ir suvaidintų – nesuvaidintų emocijų. Gal likusi rašytojo aura mums padėjo atskleisti kūrybines galias?
Gerai padirbėję susirinkome prie bendro stalo, kur laukė žuvienė, šašlykai, susinešti užkandžiai. Besivaišinant buvo skelbiamos įvairios nominacijos: metų keliauninkas, metų puošmena, metų tylenis ir kt. Paskelbus nominaciją bandėme atspėti, o kam ji turėtų atitekti. Ne visada buvome teisūs. Reiškia, geresniam kolegų pažinimui dar reikės ne vienos tokios netradicinės išvykos. Išvyką baigėme apibendrinimu – kiekvienas turėjome nupiešti kaip jaučiamės, ką galvojame.
Dėkojame sodybos šeimininkui muziejininkui Klemensui Kroliui už nuostabų priėmimą.
padėkoti autoriui













